Kondensato susidarymas
Kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo paviršiaus, jei stiklo paviršiaus temperatūra žemesnė nei aplinkos oro. Kondensato susidarymą ant gaminio stiklo paketo išorinio paviršiaus sąlygoja:
1. stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas.
2. santykinė oro drėgmė. Drėgnumą padidina šviežiai atlikti montažo, apdailos darbai, žmogaus iškvėptas oras, patalpose esantys augalai, akvariumai, naminiai gyvūnai, patalpų viduje džiovinami skalbiniai, kiti drėgmės šaltiniai, kuris neesant pakankamam vėdinimui vėl virsta vandeniu: rasoja langai, drėksta sienos.
3. oro judėjimas prie stiklo paviršiaus. Kondensatas ant stiklo paviršiaus patalpos viduje dažniausiai susidaro dėl nepakankamo oro judėjimo prie stiklo paviršiaus, pvz.: dėl užuolaidų, žaliuzių, gilaus skliauto, gėlių vazonų, nepalankiai išdėstytų radiatorių (palangės plotis turi būti toks, kad neuždengtų daugiau kaip pusės radiatoriaus storio) ir pan.
4. lauko ir vidaus oro temperatūra. Lango rasojimas, ypač žiemos metu, priklauso nuo bendros patalpų vidaus temperatūros ir lango stiklo temperatūros. Jeigu patalpų oro santykinis drėgnumas yra RH=70%, o t=+20º C, tai lango stiklui, įšilusiam tik iki 14º C, jau kyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Paprastai tas drėgmės kiekis, kuris dėl žemesnės temperatūros nėra sugeriamas oru, nusėda kaip kondensatas, paviršius aprasoja. Taigi šį reiškinį pastebime tada, kai patalpos yra drėgnos, o temperatūra žema. Kondensatas dažniausiai susidaro apatinėje stiklo paketo dalyje, jeigu šiltas oras, einantis nuo šildymo prietaisų (pvz., radiatorių), yra sustabdomas arba sutinka kliūtį (palangės ir kt.) ir nepasiekia stiklo. Kad išvengtumėte stiklų rasojimo, reikėtų nuolat tinkamai vėdinti patalpas.
Vėdinimas
Mūsų šalyje dar neišspręstos daugiabučių ir daugelio individualių namų vėdinimo problemos. Pagal higienos reikalavimus, patalpose, kur būna žmonės, oras turi pasikeisti 4-6 kartus per valandą, virtuvėje 10-15 kartų, tualete 8-10 kartų per valandą. Vėdinant užtikrinamas tinkamas patalpų mikroklimatas: ir šiluminė aplinka, ir oro kokybė. Vėdinimas gali būti natūralus arba mechaninis. Tam tikras drėgmės kiekis gyvenamosiose patalpose yra būtinas. Komfortinė santykinė oro drėgmė yra 40–60 proc.
Drėgmės kontrolė
Įprastiniai būste esantys drėgmės šaltiniai gali būti lengvai kontroliuojami. Kiekvieną kartą gaminant maistą reikėtų įjungti garų rinktuvą. Oro ištraukimo ventiliatorius vonioje turėtų būti įjungtas tol, kol visiškai neliks susidariusios drėgmės. Jei yra galimybė – džiovinkite skalbinius lauke arba džiovykloje. Jei virtuvėje ar vonioje nėra ventiliatorių, vonios duris ir būsto langus reikėtų laikyti atidarytus tol, kol pasišalins susidariusi drėgmė. Žinoma, žiemą turėsite energijos nuostolių dėl prarandamos šilumos, tačiau jie pateisinami, nes išvengiama dėl drėgmės atsirandančių konstrukcinių pažeidimų ir sveikatos problemų. Norint išvengti langų rasojimo, rekomenduojama po langu įrengti radiatorių. Nuo jo kylantis šiltas oras padidins lango paviršiaus temperatūrą. Yra nemažai atvejų, kai langų stiklai intensyviau rasoja naktį nei dieną. Taip yra todėl, kad naktį ir patalpos, ir išorės temperatūra yra žemesnė nei dieną. Prie kondensacijos gali prisidėti ir langą dengiančios žaliuzės ar užuolaidos. Tuomet šaltas stiklo paviršius atskiriamas nuo šilto patalpos oro. Taip susidaro palankios sąlygos vandens kondensacijai ant stiklo paviršiaus. Žaliuzių pakėlimas ir užuolaidų atitraukimas padės išvengti langų rasojimo. Langus apsaugosite nuo rasojimo, sienas – nuo pelėsių augimo, pašalinsite patalpose susikaupusią drėgmę, nemalonius kvapus ir užtikrinsite gerą patalpų orą tik užtikrinus efektyvų patalpų vėdinimą. Papildomas vėdinimas bus įsigijus langus su orlaidėmis. Orlaidės gali būti rankinės ir automatinės, montuojamos lango rėme, šalia rėmo, sienoje. Mikroventiliacijos sistema, kai net ir neatveriant langas praleidžia orą pro plyšelį tarp rėmo ir staktos, į patalpas leis patekti šviežiam orui, tačiau mažai tikėtina, kad bus užtikrintos geros mikroklimato sąlygos. Pasidomėkite, kokios būklės bute yra pagrindiniai natūralaus vėdinimo ortakiai. Dažniausiai jie būna įrengti vonioje, tualete ir virtuvėje. Užsiteršę ortakiai apsunkina normalų oro judėjimą, patalpoje atsiranda didesnė drėgmės koncentracija. Ortakius būtina reguliariai išvalyti. Kartais žmonės, tikėdamiesi pašiltinti butą, ortakius užklijuoja popieriumi. Tai– didelė klaida. Šiuo atveju rasojimai ir pelėsių atsiradimas – neišvengiami.